VISCERALINĖ TERAPIJA
(Verčiant iš lotynų kalbos: visce - vidaus, chiro – ranka.)

Nuo neatmenamų laikų visceralinė manualinė terapija buvo senosios medicinos Azijoje ir Europoje dalis. Praeito amžiaus aštuntajame dešimtmetyje šį alternatyvios medicinos gydymo metodą patobulino pasaulio mastu pripažintas prancūzų osteopatas ir fizioterapeutas Jean-Pierre Barral, kurio dėka visceralinė terapija sulaukė tarptautinio susidomėjimo ir pripažinimo.

Slaviškąją visceralinės terapijos kryptį antram gyvenimui prikėlė ir išpopuliarino Rusijos Mokslų Akademijos profesorius ir Visceralinių terapeutų profesinės asociacijos prezidentas dr. Aleksandras Ogulovas.

Šiandien visceralinės terapijos metodą savo darbe taiko įvairūs specialistai: masažuotojai, kinezeterapeutai, chiropraktoriai ir osteopatai.  Visceralinės terapijos pagalba siekiama pagerinti vidaus organų paslankumą ir prigimtinių funkcijų darnią veiklą. Kaip žinia, dėl patirtos traumos ar nervinės įtampos padidėjęs raumenų tonusas, organo ar audinių pasislinkimas iš įprastos vietos ir sąaugos gali sutrikdyti natūralią organų veiklą, sukelti ilgalaikį dirginimą bei išprovokuoti trigerinių taškų formavimąsi. Esant šiems sutrikimams, vidaus organai negali efektyviai ir pilnu pajėgumu funkcionuoti.

Visceralinės terapijos seanso metu specialistas švelniai masažuoja giliuosius kūno audinius siekiant paskatinti atpalaiduoti visceralinę sistemą (kepenis, inkstus, žarnyną, širdį ir t.t.) ir tokiu būdu pagerinti jos gyvybines funkcijas. 

Greta ypatingai atpalaiduojamo pojūčio, visceralinė terapija taip pat:

- suaktyvina kraujo apykaitą, 

- atstato normalų organų paslankumą, 

- atstato tinkamą limfos nutekėjimą, 

- normalizuoja medžiagų apykaitą, 

- praplečia ir atpalaiduoja dubens dugno raumenis,

- padeda išvengti lėtinių ligų paūmėjimo, 

- panaikina storosios žarnos spazmus, 

- išvaduoja nuo chroniško vidurių užkietėjimo,

- pagerina vegetacinės ir centrinės nervų sistemos funkcionavimą,

- panaikina reflektorinius slankstelių blokus,

- panaikina reflektorinį skausmo sindromą. .

REKOMENDUOJAMA

Esant negalavimams, susijusiems su: medžiagų apykaitos sutrikimais, virškinamuoju traktu (kolitas, skrandžio bei dvylikapirštės žarnos opos, vidurių užkietėjimas, maisto virškinimo sutrikimai, disbakteriozė), kepenų, tulžies, kasos ligomis, inkstų akmenlige, šlapimo nelaikymu, prostata, ginekologiniais sutrikimais, kaklo, krūtinės ir juosmens, stuburo dalies osteochondroze, galvos smegenų kraujotakos sutrikimais, migrena, kvėpavimo ligomis.

NETAIKOMA

Esant piktybiniams navikams, sergant psichinėmis ligomis, ūminėmis infekcijomis, esant vidiniam kraujavimui, sunkioms stuburo ir dubens kaulų traumoms. Terapijos laikotarpiu rekomenduojama kelias valandas vengti fizinio ir emocinio krūvio.